Labas Tėtynai,
Mėnesius stengiausi nurodyti teisingai, tai tikiuosi perplanuoti nereikės :) Taip, krepšiniu ir aš čia džiaugiausi. Žinoma, čia man viskas išaiškėja žymiai vėliau ir, deja, nėra labai daug žmonių, su kuriais galėčiau tuo pasidžiaugti. Bet širdyje linksma, džiugu būti Lietuviu! Čia organizuoju savo brazilus eiti į Kariškių olimpines žaidynes, kurios prasideda šį savaitgalį. Čia dalyvauja ir lietuvaičiai. Įdomiausia tai, kad sekmadienį galėtume pažiūrėti įdomių varžybų. Iš ryto Lietuvių kariškiai pliažo tinklininkai žais su amerikonais ir dar kažkuo. O vakare dar geriau! Krepšinis – Lietuva vs. Brazilija! :) nežinau, koks ten mūsų kariškių lygis, bet pasitikiu Lietuvos krepšinio tradicijom. Kai kurie brazilai čia nelabai nori eiti, nes po mano pasakų apie nuo Mindaugo laikų žaidžiamu krepšiniu Lietuvoje, bijo kad jų tautiečiai labai stipriai praloš. Na, ne tame esmė, esmė pasibūti kartu, pamatyti kažką įdomaus. Nors gerai, kad jau Lietuvos krepšinį pradeda vertinti :) taip ir Lietuvą pažins.
Žmonės geriausiai kitas šalis pažįsta ir prisimena per žmones ir patirtis. Dar kai dalyvavau CISV toj tarptautinio vaikų kaimo organizacijoj visa jų filosofija buvo tuo paremta. Vaikus nuo jaunystės pažindinti su vaikasi iš kitų šalių žaidžiant žaidimus ir linksmai leidžiant laiką. Taip formuojasi draugystės ir gera nuomonė apie kitas šalis. Taip CISV siekia taikos pasaulyje – ugdo naują labiau tarptautiškai pagarbią kartą.
Taigi manau, kad su naujai faveloje pasiuuta vėliava sekmadienį eisiu paremti tautiečių.
Dėl marių tai jėga. Ir jėga, kad ir mamelaitis užsidegė. Laukiu nesulaukiu. Dėl darbo tai nesirūpik, visąlaik taip atsitinka. Ypač vasarą kada tiek daug kitų minčių galvoj. Bet nesirūpink, grįšiu – paskaitysim kartu pusdienio seminarą apie laimę, keliones ir atostogas ir vėl užkursim geros nuotaikos motoriuką SvedBanke. Ar bus susidomėjusių? Kada manai labiausiai tiktų? Aš pradėsiu kelionėje ruošti nuotraukų ir video. Temas susidėliosiu į stalčiukus, kad kažkokią mintį papasakotume. Parepetuosiu pavyzdžius su tavo pagalba. Bus jėga!
Palengva darosi liūdna mąstant apie išvažiavimą – prisirišau prie vietinių žmonių ir gyvenimo. Įdomu vėlgi tai, kad labiau prisirišau prie kai kurių žmonių čia faveloje nei prie gerų draugų Rio centre. Kas tie mano geriausi draugai čia? Įdomu tai, kad geriausiu draugus atpažystu pagal tai, kad labai noriu kad jie atvažiuotų mūsų aplankyti į sodybą :) Valmier (Val) – vyrukas kuris man išnuomavo butą. Žiauriai protingas, įdomus ir linksmas. Žiauriai bendražmogiškas ir geros širdies. Šeimyna, kuri rūpinas čia vietine organizacija ypač Maria Eduarda (Duda) jos 9 metų organizacijos prižiūrėtojos dukrelė, su kuria visąlaik linksmai leidžiam laiką. Mokomės matematikos, tvarkom namus, žaidžiam šaškėm ir šiaip bendraujam. Ji man padėdavo atlikti portugalų namų darbus :) aš labai džiaugiausi kai po mūsų matematikos žaidimų ji iš kontrolinio gavo 10, nors atrodo niekas kitas klasėj 10 negavo. Pati man nesakė iš pradžių, papasakojo jos mama. Žodžiu žiauriai faina, geranoriška ir draugiška mergytė. Luiza – organizacijos įkūrėja (įkūrė kartu su savo vyru amerikonu). Ji atvažiavo tik šią savaitę, bet per tas kelias dienas labai gerai vienas su kitu susipažinom tvarkydami mažą namuką, kurį jie nori atiduoti nuomai. Įdomu, kiek visokių temų žmonės gali aptarti tinkuodama ar dažydami. Kažkaip nepamenu, kad su kažkuo būčiau taip gerai susipažinęs gamindamas matematinius ekselio modelius Whartone… Genialumas paprastume.
Kiti žmonės čia komplekse irgi jėga – čia tik išėjus vakare į gatvę ir prisėdus prie stalo savininkas jau šaukia „Gringo!“ („Užsienieti“ – čia jis mane taip vadina) ir šypsodamasis neša mums litrinį Antraktikos alaus butelį. Kas vakarą prie mūsų vis kažkas prisėda ir ima bendrauti, visi linksmi ir mieli. Barbecue (Churrasco) moteriškė kitoj gatvės pusėj jau siunčia vaikus manęs atvesti, net kai aš kitoj gatvės pusės – Val ir aš su ja bendraudavom irgi beveik kas vakarą. Churrasco jie čia kepa ant gatvės žiauriai skanų. Vištiena, mėsytė – visa tai sumauta ant gal 25cm medinio pagaliuko... bet mano mėgiamiausias yra mėsytė apsukta šonine... niam niam... Churrasco keptas gatvėje vadinas „Churrasco do gato“ – lietuviškai tai turbūt būtų „šašlykėlis iš katino“. Dar miela self-service moteriškė Graca. Ji dieną gamina self-service restorano maistą, o vakarais persikvalifikuoja į piceriją. Pažįsta visus mūsų organizacijos savanorius :) Duoninės mergičkas pažįstu nuo pirmos dienos – aišku, Lietuvis be duonos tai kaip šernas be gilių...
Keletas draugų Paraty – tam kororiniam miestelį, kuriame buvau literatūros festivalyje (FLIP), kuris beje vertas atskiro laiško. Paraty – dvi mergičkos psichologės, su kuriom susipažinau hostelyje ir poto kartu varinėjom po miestą ir į FLIP prezentacijas. Ir viena vietinė šeimyna – 4 draugės su kuriom susipažinau muzikos klube, o po to man jos aprodinėjo miestą. Juokinga tai, kad prisimenu šituos žmones, su kuriais nepraleidau daug laiko, bet ryšys yra tampresnis nei su mano Rio draugais su kuriai praleidau daugiau nei 1.5 mėnesio. Dažnai jie manęs klausia, kodėl aš daug apie savo asmeninius dalykus nešneku, nelabai atisikleidžiu – nors visi artimai bendraujam. Keista, nes kiti žmonės kaip Luiza ar Val iš šitos nepelno siekiančios organizacijos mane sugeba labai giliai pažinti per 2-3 dienas. Žmonės traukia panašumai ir supratimas. Manau, kad mano draugai Rio nelabai mane supranta, turi visiškai kitokius gyvenimus, charakterius ir galbūt vertybes.
Tikiuos, kad šis sąrašiukas dar pailgės per ateinančias dienas. Šiandien turėtume švęsti festa Julina čia nepelno organizacijoj, bet taip pat norėjau susitikti su viena pažįstama iš mano šokių klasės (Simone) Rio – todėl nežinau kaip čia bus. Kažką galvosiu, nors turbūt varysiu į Rio, nes čia Komplekse dar pasibūsiu kitą savaitę.
Savaitgalis atrodo bus intensyvus, nes kaip visada į pabaigą susikrauna visi dalykai ir draugai, bet tai džiugu. Tam ir yra atostogos – kad daug nuveikčiau. Parašysiu kaip ten kas.
Gero tau savaitgalio tėtynai! Ir parašyk, kas naujo sodyboj, kaip maminis, daliūška, kaip krikštasūnis, kaip katinas. Pasiilgau jūsų. Jau laukiu nesulaukiu grįžti, nors prieš tai dar aplankysiu savo belgų aristokratų šeimyna filadelfijoj ir surinksiu šmutkes. Tikiuosi visi tie kaikrodžiai ir šmuvenyrai tilps ir nereiks per daug permokėt už viršsvorį.
Ikiiiii greito.
Vaidūška
