My favorite poem. Get inspired... and... Change!

Edson Marques

CHANGE

Change.

But start slowly,

Because the direction is more important than

the speed.

Sit on a different chair, on a different side of

the table.

Later, move to a different table.

When you go outside, try to walk on the

different side of the road.

Later change the road, walk through

different paths,

calmly,

attentively observing the places that you are

passing by.

Take a different bus.

Change for some time your clothing style.

Give away your old shoes. Try to walk

barefoot for a few days.

Use a whole afternoon to walk around freely

on a beach, or in the park,

and listen to the songs of little birds.

See the world from a different perspective.

Open and close the drawers and doors with a

left hand.

Sleep on the other side of the bed…

later, try to sleep in other beds.

Watch different TV programs, buy different

magazines… read different books.

Live different romances.

Don’t make a habit of your way of life.

Love the novelty.

Sleep later. Sleep earlier.

Learn a new word ever day in a different

language.

Correct your posture.

Eat a little less, chose different foods,

new spices, new colors, new delicacies.

Try something new every day,

a new side, a new method, a new taste, a

new way, a new pleasure, a new love, a new

life.

Try.

Find new friends.

Try new loves.

Make new relationships.

Eat lunch in different locations, go to

different restaurants,

Drink a different drink, buy bread in a

different bakery.

Eat lunch earlier, eat dinner later or the other

way round.

Chose a different market-place… different

brand of soap,

Different tooth paste…

have a shower at a different time.

Use pens that right in different colors,

Go for a walk in different places,

Love a lot, each time more, and in different

ways.

Change your bag, the wallet, the suitcases,

change your car, buy new glasses,

write different poetries.

Throw away old watches,

burn delicately those horrible alarm-clocks.

Open an account in a different bank.

Go to different cinemas, to a different hair-

dresser, other theaters, visit new museums.

Change.

Remember that you have only one life.

And think very seriously about getting a

new job,

new activity, a job more “light”,

more pleasurable,

more dignified, more human.

If you don’t find reasons for being free,

invent them.

Be creative.

Take a chance to make an unpretentious

(simple and sincere) trip,

long,

if possible without a clear destination.

Experiment new things.

Change things.

Change, again.

Experiment again.

You will certainly find-out things that are

better, and thing that are worse than the ones

you already knew.

But that is not what is important.

The most important is the change, the

movement, the dynamism, the energy.

Only the dead people do not change!

 

Edson Marques
Mude
(Portuguese - original version)

Mude.
Mas comece devagar,
porque a direção é mais importante que a velocidade.
Sente-se em outra cadeira, no outro lado da mesa.
Mais tarde, mude de mesa.
Quando sair, procure andar pelo outro lado da rua.
Depois, mude de caminho, ande por outras ruas,
calmamente,
observando com atenção os lugares por onde você passa.
Tome outros ônibus.
Mude por uns tempos o estilo das roupas.
Dê os teus sapatos velhos. Procure andar descalço alguns dias.
Tire uma tarde inteira pra passear livremente na praia, ou no parque,
e ouvir o canto dos passarinhos.
Veja o mundo de outras perspectivas.
Abra e feche as gavetas e portas com a mão esquerda.
Durma do outro lado da cama...
depois, procure dormir em outras camas.
Assista a outros programas de TV, compre outros jornais... leia outros livros.
Viva outros romances.
Não faça do hábito um estilo de vida.
Ame a novidade.
Durma mais tarde. Durma mais cedo.
Aprenda uma palavra nova por dia numa outra língua.
Corrija a postura.
Coma um pouco menos, escolha comidas diferentes,

novos temperos, novas cores, novas delícias.
Tente o novo todo dia,
o novo lado, o novo método, o novo sabor, o novo jeito, o novo prazer, o novo amor, a nova vida.
Tente.
Busque novos amigos.
Tente novos amores.
Faça novas relações.
Almoce em outros locais, vá a outros restaurantes,
tome outro tipo de bebida, compre pão em outra padaria.
Almoce mais cedo, jante mais tarde ou vice-versa.
Escolha outro mercado... outra marca de sabonete,
outro creme dental...
tome banho em novos horários.
Use canetas de outras cores
Vá passear em outros lugares.
Ame muito, cada vez mais, de modos diferentes.
Troque de bolsa, de carteira, de malas,
troque de carro, compre novos óculos, escrevas outras poesias.
Jogue fora os velhos relógios,
quebre delicadamente esses horrorosos despertadores.
Abra conta em outro banco.
Vá a outros cinemas, outros cabeleireiros, outros teatros, visite novos museus.
Mude.
Lembre-se que a vida é uma só.
E pense seriamente em arrumar um novo emprego,
uma nova ocupação, um trabalho mais light, mais prazeroso,
mais digno, mais humano.
Se você não encontrar razões para ser livre,
invente-as.
Seja criativo.
E aproveite para fazer uma viagem despretensiosa,
longa,
se possível sem destino.
Experimente coisas novas.
Troque novamente.
Mude, de novo.
Experimente outra vez.
Você certamente conhecerá coisas melhores
e coisas piores do que as já conhecidas.
Mas não é isso o que importa.
O mais importante é a mudança, o movimento, o
dinamismo, a energia.
Só o que está morto não muda!

Edson Marques
Keiskis
(Lietuviškai)

 

Keiskis.
Bet pradėk neskubėdamas,
nes kryptis yra žymiai svarbesnė nei greitis.Sėskis ant kitos kėdės, kitame stalo gale.
Vėliau pakeisk ir stalą.
Kai išeisi laukan, stenkis eiti kita gatvės puse.
Po to, pasirink kitą kelią, eik kitais maršrutais,
Ramiai,
ir nuosekliai apžiūrėdamas vietas pro kurias praeini.
Važiuok kitais autobusais.
Pakeisk, kuriam laikui savo aprangos stilių.
Atiduok savo senus batus. Pasistenk kelias dienas pavaikščioti basas.
Paskirk sau laiko visą popietę laisvai pasivaikščioti pliažu arba parke,
ir klausytis paukščiukų čiulbėjimo.
Žiūrėk į pasaulį iš kitos perspektyvos.
Atidaryk ir uždaryk stalčius ir duris su kaire ranka.
Miegok kitoje lovos pusėje...
Vėliau, pasistenk miegoti kitose lovose.
Žiūrėk kitas televizijos programas, pirk kitus žurnalus... skaityk kitas knygas.
Gyvenk kitus romanus.
Negyvenk pagal rutiną.
Mylėk naujienas.
Eik miegoti vėliau. Eik miegoti anksčiau.
Kas dieną išmok vieną naują žodį vis kitos kalbos.
Pataisyk savo pozą.
Valgyk šiek tiek mažiau ir pasirink skirtingus patiekalus,Naujus prieskonius, naujas spalvas, naujus skanėstus.
Bandyk kažką naujo kiekvieną dieną,
naują pusę, naują metodą, naują skonį, naują būdą, naują malonumą, naują meilę, naują gyvenimą.
Bandyk.
Ieškok naujų draugų.
Bandyk naujas meiles.
Užmegzk naujus santykius.
Pietauk kitose vietose, eik į kitus restoranus,
Gerk skirtingą gėrimą, pirk duoną kitoje kepykloje.
Pietauk anksčiau, vakarieniauk vėliau arba atvirkščiai.
Pasirink kitą parduotuvę... kitos firmos muilą,
kitokią dantų pastą...
maudykis kitu laiku.
Rašyk kitų spalvų tušinukais
Eik pasivaikščioti kitose vietose.
Mylėk stipriai, kas kart vis stipriau, ir vis kitu būdu.
Pakeisk savo krepšį, piniginę, lagaminus, pakeisk mašiną, nusipirk naujus akinius, rašyk naujus eilėraščius.
Išmesk senus laikrodžius,
su pasitenkinimu sudaužyk tuos bjaurius žadintuvus.
Atsidaryk sąskaitą kitame banke.
Eik į kitus kinus, kitas kirpyklas,
kitus teatrus, aplankyk naujus muziejus.
Keiskis.
Nepamiršk, kad gyveni tik vieną kartą.
Ir rimtai pamąstyk apie darbo pakeitimą,
naują užsiėmimą, šviesesnį darbą, suteikiantį daugiau malonumo,
garbingesnį, žmoniškesnį.
Jeigu nerandi priežasčių būti laisvesniu, susikurk jas.Būk kūrybingas.
Ištrūk kelionei,
nerūpestingai,
ilgai,
jei įmanoma be galutinio tiklso.
Išbandyk naujus dalykus
Vėl pakeisk.
Keiskis, dar kartą.
Dar kartą eksperimentuok.
Be abejo atrasi geresnių ir blogesnių dalykų negu tai ką jau gerai pažįsti.
Bet ne tai svarbiausia.
Svarbiausia yra pats keitimasis,
judėjimas,
dinamizmas, energija.
Nes tik numirėliai nesikeičia.

Day-trip in Barcelona (in English)

Day-trip in Barcelona (in English) - will be updated soon

Food

Here is some suggestions translated form the Lithuanian entry of my blog about places to eat at in Barcelona (be aware these suggestions are from my memories in 2009 so things might have changed):

First, some general advice: 

·     Try not to eat in turist places like Rambla – it is typically very expensive and has nothing to do with the local cuisine. Get off the main street and try smaller restaurants.

·     Paella – is neither Barcelona nor Calatan dish. God forbid eating it on Rambla or similar places – it will not be decent quality and you’ll be very disappointed. If you really want one, try Barceloneta district (by the sea) but think that it’ll be on the more expensive side (40 eur or more per person).

·      Also, don’t forget there are strict times when people eat in Spain. Lunch is typically from 1pm to 4pm, and dinner anywhere from 8pm to 12am. On other times all normal places will be closed.

Here are some good restaurants to try:

·     La Flauta (C/ Aribau, 23 arba C/ Balmes, 164) – Tapas (small few bites-sized plates of food). Among the best tapas in Barcelona. There are two restaurants the better one is in Aribau street although it’s always full of people too. Sometimes you might need to wait 30-40 minutes to get in. They don’t take bookings.

What to eat: I normally would eat there Pan amb Tomaca (roast bread with tomato – the famous Catalan entry), patatas bravas (roast potatoes with special dressing), huevos rancheros (very tasty egg meal), calamares a la romana (fried calamari)… But anything you’ll try will be very good.

For desert don’t miss the Crema Catalana and Flan.
Comments: This place is very good. Very tasty, high quality and generally low prices.

·      Retorno - (C/ Comte d'Urgell, 168) – Sea food. Among my most favorite places in Barcelona. Very small and not fancy looking but the food quality and price don’t have equal in the whole of Barcelona. It’s best to make a reservation in advance at tel: 93 415 51 86  (you could ask your hotel to do it for you).
What to eat: very worthy to try pescaditos fritos (small fried fish), calamares (calamari), pulpo a la gallega (Galician octopus – their specialty), and mejillones (muscles). The dishes are Massive! So for two people take 3 dishes (half a portion) and share. If you feel a bit adventurous try their non-filtered white wine (I loved it) called Vino Turbio – it’s very cheap, very traditional and tasty.

·      For a little classier cousine try Balthasar (C/ rosello 189), Attico (Rambla 120) – good food and not crazy pricing in general.

As much for non-Spanish foods if you would like:

·      Tagliatelle – Italian food. Very very recommendable. Very neat atmosphere, fascinating Italian food and good prices (their pizzas and pastas will blow your mind). There is a few of them. See which one is closest to you on the internet.

·      La Carassa (C/ Brosolí, 1) for Fondue (Swiss cheese pot with bread). Is extremely good. A little pricier, with wine you would spend about 70 EUR for two people but it’s worth it.

·      Panchito – Mexican food. Good food, good prices. There is a couple of them – check on the internet which one is closer.

·      Restaurants in Gracia. The district is amazing – worth visiting in the evening. The whole district is full of great food places and nice atmosphere. As in your hotel for an exact street as I cannot recall the names.

• Some very good Italian pizzerias. La Bella Napoli (C/ Villarroel, 101), Il Golfo di Napoli (C/ De Lleida, 38).

My fist ever Korean mini-story: 리투아니아

리투아니아

리투아니아가 작은 발트 국가 이고 북동부 유럽에있어요. 리투아니아 옆에는 이웃 국가가 네개가 있어요: 벨러루스와, 폴란드와, 라트비아와. 리투아니아 는 인구가 300만명 이지만 제일 큰 발트국가 예요.

러시아와는 제일가깝지만 문화는 완전히 달라요. 리투아니아는 발트국가이고 러시아는 슬라브국가예요. 리투아니아에서는 리투아니아어를 해요. 리투아니아어가 발트어이고 다른 유럽어들과 너무 다라요. 발트어를 쓰는 나라는 두나라빢에 없어요.

리투아니아는 역사가 오래된 나라이고 너무 예뻐요. 리투아니아 수도는 빌뉴스이고 빌뉴스는 인구가 50만명 이에요. 빌뉴스는 아주 에쁘고 오래된 도시예요. 빌뉴스에는 바로크 건물 많아요.

리투아니아는 아주 아름다운 자연이 국가 예요. 그리고 리투아니아에는 산이 없지만 나무들과 숲이 많아요.

저는 우리 나라를 아주 사랑해고 외국에서 살고 있지만 일년에 두번 리투아니아에 가려고 해요.여름하고 겨울에 한번 가려고 해요. 올해 여금에 6월이나 7월에 제 여자친구하고 리투아니아에 갈 거예요.

어서 오세요!

이건은 제 세 블로그예요! 지금 모스크바에서 일해요 그래고 한국어를 공부해요. 한국어가 약간 복잡해요.

일이 모스크바에서 재미있어요.

Is laisko tetynui

Labas Tėtynai,

Mėnesius stengiausi nurodyti teisingai, tai tikiuosi perplanuoti nereikės :) Taip, krepšiniu ir aš čia džiaugiausi. Žinoma, čia man viskas išaiškėja žymiai vėliau ir, deja, nėra labai daug žmonių, su kuriais galėčiau tuo pasidžiaugti. Bet širdyje linksma, džiugu būti Lietuviu! Čia organizuoju savo brazilus eiti į Kariškių olimpines žaidynes, kurios prasideda šį savaitgalį. Čia dalyvauja ir lietuvaičiai. Įdomiausia tai, kad sekmadienį galėtume pažiūrėti įdomių varžybų. Iš ryto Lietuvių kariškiai pliažo tinklininkai žais su amerikonais ir dar kažkuo. O vakare dar geriau! Krepšinis – Lietuva vs. Brazilija! :) nežinau, koks ten mūsų kariškių lygis, bet pasitikiu Lietuvos krepšinio tradicijom. Kai kurie brazilai čia nelabai nori eiti, nes po mano pasakų apie nuo Mindaugo laikų žaidžiamu krepšiniu Lietuvoje, bijo kad jų tautiečiai labai stipriai praloš. Na, ne tame esmė, esmė pasibūti kartu, pamatyti kažką įdomaus. Nors gerai, kad jau Lietuvos krepšinį pradeda vertinti :) taip ir Lietuvą pažins.

Žmonės geriausiai kitas šalis pažįsta ir prisimena per žmones ir patirtis. Dar kai dalyvavau CISV toj tarptautinio vaikų kaimo organizacijoj visa jų filosofija buvo tuo paremta. Vaikus nuo jaunystės pažindinti su vaikasi iš kitų šalių žaidžiant žaidimus ir linksmai leidžiant laiką. Taip formuojasi draugystės ir gera nuomonė apie kitas šalis. Taip CISV siekia taikos pasaulyje – ugdo naują labiau tarptautiškai pagarbią kartą.

Taigi manau, kad su naujai faveloje pasiuuta vėliava sekmadienį eisiu paremti tautiečių.

Dėl marių tai jėga. Ir jėga, kad ir mamelaitis užsidegė. Laukiu nesulaukiu. Dėl darbo tai nesirūpik, visąlaik taip atsitinka. Ypač vasarą kada tiek daug kitų minčių galvoj. Bet nesirūpink, grįšiu – paskaitysim kartu pusdienio seminarą apie laimę, keliones ir atostogas ir vėl užkursim geros nuotaikos motoriuką SvedBanke. Ar bus susidomėjusių? Kada manai labiausiai tiktų? Aš pradėsiu kelionėje ruošti nuotraukų ir video. Temas susidėliosiu į stalčiukus, kad kažkokią mintį papasakotume. Parepetuosiu pavyzdžius su tavo pagalba. Bus jėga!

Palengva darosi liūdna mąstant apie išvažiavimą – prisirišau prie vietinių žmonių ir gyvenimo. Įdomu vėlgi tai, kad labiau prisirišau prie kai kurių žmonių čia faveloje nei prie gerų draugų Rio centre. Kas tie mano geriausi draugai čia? Įdomu tai, kad geriausiu draugus atpažystu pagal tai, kad labai noriu kad jie atvažiuotų mūsų aplankyti į sodybą :) Valmier (Val) – vyrukas kuris man išnuomavo butą. Žiauriai protingas, įdomus ir linksmas. Žiauriai bendražmogiškas ir geros širdies. Šeimyna, kuri rūpinas čia vietine organizacija ypač Maria Eduarda (Duda) jos 9 metų organizacijos prižiūrėtojos dukrelė, su kuria visąlaik linksmai leidžiam laiką. Mokomės matematikos, tvarkom namus, žaidžiam šaškėm ir šiaip bendraujam. Ji man padėdavo atlikti portugalų namų darbus :) aš labai džiaugiausi kai po mūsų matematikos žaidimų ji iš kontrolinio gavo 10, nors atrodo niekas kitas klasėj 10 negavo. Pati man nesakė iš pradžių, papasakojo jos mama. Žodžiu žiauriai faina, geranoriška ir draugiška mergytė. Luiza – organizacijos įkūrėja (įkūrė kartu su savo vyru amerikonu). Ji atvažiavo tik šią savaitę, bet per tas kelias dienas labai gerai vienas su kitu susipažinom tvarkydami mažą namuką, kurį jie nori atiduoti nuomai. Įdomu, kiek visokių temų žmonės gali aptarti tinkuodama ar dažydami. Kažkaip nepamenu, kad su kažkuo būčiau taip gerai susipažinęs gamindamas matematinius ekselio modelius Whartone… Genialumas paprastume.

Kiti žmonės čia komplekse irgi jėga – čia tik išėjus vakare į gatvę ir prisėdus prie stalo savininkas jau šaukia „Gringo!“ („Užsienieti“ – čia jis mane taip vadina) ir šypsodamasis neša mums litrinį Antraktikos alaus butelį. Kas vakarą prie mūsų vis kažkas prisėda ir ima bendrauti, visi linksmi ir mieli. Barbecue (Churrasco) moteriškė kitoj gatvės pusėj jau siunčia vaikus manęs atvesti, net kai aš kitoj gatvės pusės – Val ir aš su ja bendraudavom irgi beveik kas vakarą. Churrasco jie čia kepa ant gatvės žiauriai skanų. Vištiena, mėsytė – visa tai sumauta ant gal 25cm medinio pagaliuko... bet mano mėgiamiausias yra mėsytė apsukta šonine... niam niam... Churrasco keptas gatvėje vadinas „Churrasco do gato“ – lietuviškai tai turbūt būtų „šašlykėlis iš katino“. Dar miela self-service moteriškė Graca. Ji dieną gamina self-service restorano maistą, o vakarais persikvalifikuoja į piceriją. Pažįsta visus mūsų organizacijos savanorius :) Duoninės mergičkas pažįstu nuo pirmos dienos – aišku, Lietuvis be duonos tai kaip šernas be gilių...

Keletas draugų Paraty – tam kororiniam miestelį, kuriame buvau literatūros festivalyje (FLIP), kuris beje vertas atskiro laiško. Paraty – dvi mergičkos psichologės, su kuriom susipažinau hostelyje ir poto kartu varinėjom po miestą ir į FLIP prezentacijas. Ir viena vietinė šeimyna – 4 draugės su kuriom susipažinau muzikos klube, o po to man jos aprodinėjo miestą. Juokinga tai, kad prisimenu šituos žmones, su kuriais nepraleidau daug laiko, bet ryšys yra tampresnis nei su mano Rio draugais su kuriai praleidau daugiau nei 1.5 mėnesio. Dažnai jie manęs klausia, kodėl aš daug apie savo asmeninius dalykus nešneku, nelabai atisikleidžiu – nors visi artimai bendraujam. Keista, nes kiti žmonės kaip Luiza ar Val iš šitos nepelno siekiančios organizacijos mane sugeba labai giliai pažinti per 2-3 dienas. Žmonės traukia panašumai ir supratimas. Manau, kad mano draugai Rio nelabai mane supranta, turi visiškai kitokius gyvenimus, charakterius ir galbūt vertybes.

Tikiuos, kad šis sąrašiukas dar pailgės per ateinančias dienas. Šiandien turėtume švęsti festa Julina čia nepelno organizacijoj, bet taip pat norėjau susitikti su viena pažįstama iš mano šokių klasės (Simone) Rio – todėl nežinau kaip čia bus. Kažką galvosiu, nors turbūt varysiu į Rio, nes čia Komplekse dar pasibūsiu kitą savaitę.

Savaitgalis atrodo bus intensyvus, nes kaip visada į pabaigą susikrauna visi dalykai ir draugai, bet tai džiugu. Tam ir yra atostogos – kad daug nuveikčiau. Parašysiu kaip ten kas.
Gero tau savaitgalio tėtynai! Ir parašyk, kas naujo sodyboj, kaip maminis, daliūška, kaip krikštasūnis, kaip katinas. Pasiilgau jūsų. Jau laukiu nesulaukiu grįžti, nors prieš tai dar aplankysiu savo belgų aristokratų šeimyna filadelfijoj ir surinksiu šmutkes. Tikiuosi visi tie kaikrodžiai ir šmuvenyrai tilps ir nereiks per daug permokėt už viršsvorį.

Ikiiiii greito.
Vaidūška

Is laisko seimai apie favelas

Seikas tetynai,

man tavo komentarai labai svarbus ir aciu kad taip issamiai parasai. Ir tu is tiesu labai teisus, kad rasau skubedmas. Informacijos cia tiek daug ir viskas taip idomu, kad visko gerai aprasyti neuztenka laiko. Parasiau turbut puse viso to, ka norejau parasyti. Nes pavargau, ir jau turiu kitas 3 temas, kurias noriu aprasyti, kol dar nepamirsau...

Vardu nerasiai specialiai. Nes man truputi neramu del vietiniu zmoniu. Nemanau, kad kazkas seks cia vietinius favelu gyventojus, bet pasaulis cia yra kitoks ar bent jau man taip atrodo. Ir zmones prisibijo. Kartais atrodo, kad cia ir sienos ausis turi. Ypac su politika, policija ir nusikalstamumu, kur atrodo kad viskas yra labai persipyne.

Cia faveloja su zmonem labai susigyvenau, jie labai draugiski ir viskame padeda. Nusprendziau persikelti cia pagyventi. Prabusiu cia likusias 3 savaites. ty savaites begyje, kai mano Rio kambariokai dirba pagyvensiu cia, o savaitgaliais grisiu uliavoti.

Gyvenimas cia labai idomus. Vakar issimomavau butuka, tiesiai virs musu organizacijos is vieno organizacijos darbuotojo. Jis ziauriai fainas ir idomus zmogus, kazkur 30-35 metu, bet visa gyvenima praleides cia ir gerai visus pazistantis. Todel daug ka, apie ka rasau, rasau is jo nuomones.

Vakar pirmakart nakvojau cia. Grizau po paskaitos o jis manes lauke, kad ramiai grizciau be problemu ir kad isikurciau. Zmones man cia padeda su viskuo, rado ciuziniu, padaro maisto etc. Tai su juo vakar vakare praleidau apie 5 valandas. Jis mane nusivede i maza bariuka ant gatves, kur sedejom prie plastmasinio stalo, gurksnojom alu, stebejom favelos zmones ir snekejom apie vietini gyvenima. Apie gyvenima, apie kultura, apie versla, kuri jis buvo pradejes, ir apie galimybes verslui favelose apskritai.

As labai stebejausi jo sumanumu, nes daug dirbau su mazais verslininkais amerikoj, kurie nesuprato nei puses to, ka jis supranta apie versla. Gal todel, kad jis ilagai dirbo pardaveju. Jis masto kaip verslininkas. Stebi pasauli, stebi zmoniu reikmes, sneka apie tai su kitas - tai buvo musu pagrindiniai patarimai amerikoj.

Zodziu praleidau labai idomu vakara. Beje, cia faveloj mane jau pradeda pazinti, kai kurie zmones. Pirmiausia todel, kad esu uzsienietis, bet antra todel kad zmones mielai bendrauja o man patinka sneketi su jais. Tai ir duoninej mane visi pazista, ir bare vakar jau su savininkais susipazinau, ir parduotuvej - malonu kai ateini i vieta ir zmones sypsosi, nes mato tave ne pirma karta ir jiems malonu, kad atejai.

Gyvenimas cia kitoks, bet is esmes jautiesi, net saugiau nei dideliam mieste - nera tiek turistu, todel ir vagiu maziau, ir apskritai vieni kitus labai gerai pazista. Cia Val (tas draugas, kuris man buta nuomoja) pasake labai idomia minti vakar. Sako, zinai, visur yra nesaugu, bet as tau pasakysiu koks yra geriausias vaistas buti saugiam bet kur. Pazink vietinius. Rask draugu. Pvz. cia organizacijoj turim kompiuteriu bet niekas ju nevogs - kodel? todel kad visi vienas kitus pazista. Mes net duru daznai nerakinam. O vietiniai tau pasakys, kur kas kaip, kas yra paprasta, kas sudetinga ir ko verta privengti.

zodziu gyvenimas cia idomus, pilnas ispudziu, ir nauju patirciu, kurios dazniausiai ateina per naujas pazintis.

Kaip visada issipleciau berasydamas ;) taip ir buna su tais ispudziais.
Beje, man labai patiko tavo mintis apie uzsirasyma tik pagrindiniu minciu, pastebejimu ir palikima susigulejimui. Manau, kad taip ir daugiau prisiminsiu, ir greiciau aprasysiu ir galesiu ramiai kazkada veliau sudeti i pamastymus.

Tai tiek meskinai. Parasysiu jums kasdien kaip man cia sekasi. Deja neturiu skypes, bet parasysiu emailais!

Pasiilges Vaiduska!
P.S. nerasiau jums dar bet pries pora savaiciu buvau futbolo varzybose, praeita svaitgali vel buvau teatre, ir vaziavau su draugais i Paraty - faina kurortini miesteli. Et, pasakociau ir pasakociau... kad tik tu 3 svaiciu mums lietuvoj uztektu :))))

Apie kalbos mokymosi psichologiją

Pradžia visada sunki. Atrodo, kad supranti, bet negali pasakyti nieko. Perlaužus pirmąjį slekstį tobulėjimas skrieja kaip raketa. Kai pradedi suprasti esminę sakinio struktūrą, bazinį žodyną. Pradedi susišnekėti kasdieninėm temom, žodynas plečiasi labai greitai ir kasdien gali pasakyti vis daugiau. Iš kitos pusės pereiti prie sudėtingesnių temų kaip psichologija, asmenybės apibūdinimas, istorija, politika ir taip toliau praktiškai nėįmanoma, nes tiksliai apibrėžti situaciją neužtenka žodyno. Aš jau jaučiausi prasilaužęs Portugalų kalboj, kai pradėjom bendrauti „apskritam stale“ tarsi feedback‘o sesijoj ir supratau, kad toj vietoj nors ir turiu daug ką pasakyti, bet negaliu. Tema labai slidi ir jautri, kai kalbi apie žmonių jausmus ir asmenybes tiesiai su jais todėl kiekvienas žodis yra svarbus. Todėl, kai pradžioje pradedėjau šnekėti bi tik mave suprastų dar buvau toli gražu nuo to lygio, kuris reikalingas tokioms situacijoms. Todėl tą vakarą šnekėjau mažai, o kai šnekėjau apgalvodavau ką sakysiu gerokai prieš sakydamas.

Tokie iššūkiai mokantis kalbos yra labai reikalingi, nes kartais, kai pradedi gana lengvai susišnekėti, pradedi galvoti, kad jau esi kietas. Tokios situacijos nuleidžia tave ant žemės ir pamatai, kad dar rekia mokytis ir mokytis... Lygiai taip man nutiko ir vakar. Aš jau gan ramiai normaliam gyvenime susišneku su žmonėm. Neturiu bėdų kažko paklausti, kažką paaiškinti. Kasdieninėj kalboj suprantu praktiškai viską. Be to žiūriu populiariuosius filmus portugališkai, kurių didžiąją dalį taip pat suprantu. O be to, žmonės pagiria, kad šneku gerai, kad akcentas neblogas, kad nebeturi ką taisyt (melagiai :) todėl lengva užmigti ant laurų. Taigi vakar su savo draugais nuėjom į komikų vakarą, kur visą valandą skirtingi komikai pasakoja juokus arba improvizuoja ant scenos. Svaime suprantama, komikai nešneka „tipiškai“, jie šneka vietiniu slengu („giria“), juokingais išsireiškimais – būtent išraiška, o ne pati situacija sukelia juoką. Tai iš viso vakaro supratau pirmas 5 minutes – kai pirmasis komikas sakė labas vakaras, kaip einasi ir truputį bendravo su auditorija. Paklausė ar yra žmonių ne iš Rio. Buvau ne vienintelis, bet pasisakiau (visgi reikia atstovaut šalį :) Žinoma, brazilams suprasti, kas yra ietuva tai tas pats kas lietuviams suprasti, kas yra Papua Naujoji Gvinėja. Vedėjas paklausė dar kelių dalykų, kiek laiko čia esu, ką veikiu etc. Savaime suprantama, kai paklausė iš kokio miesto esu tik atsakius „Vilnius“ visi juokėsi net bet to kad vedėjas su reistų kokį komentarą – niekas nežino nei kas tai per paukštis, nei kaip tai ištarti. Tai po to nuotykio komikai linsniavo Lietuvą visą vakarą... tai jiems salėj šalta, nes oro kondicionierių šiandien pritaikė svečiams iš Lietuvos, tai kad kožkas yra taip žinoma, kan net Lietuvoj žmonės žino...

Bet šiaip ar taip grįžtant prie temos. Per visą vakarą turbūt suprantau dvidešimt procentų viso to ką šnekėjo. Naudoja daug vietinių juokų, daug vietinių įžymybių, gražina kalbą – be šansų. Čia kaip užsieniečiui suprasti Šilansko pasakojimus „Būdelė, širdelė iš kur žmogui žintot, kad ten grindys seniai išpuvusios. Kad ten jų nėr... Tas tik atbėga tik... šlumšt... a jausmas, eh? A smarvė, eh? Svarbiausia rėkt nepradėsi. Visi atlėks šūdžium išvadins...“. Pabandykit išverst bent į anglų kalbą laisvalaikiu... :) Tai vat taip mėgavaus ir aš brazilų komikais. Žinoma, buvo vietų kur ir aš supratau ir buvo juokinga, bet kai salė leipo juokais aš dažniausiai tiesiog bandžiau suvirškinti, kas pasakyta.

Tai vat besimokant kalbos tokios situacijos, kur supranti, kad tau dar plaukt ir plaukt iki tol kol gerai įsisavinsi, yra labai svarbios. Jos skatina nesustoti ir toliau skirti daug dėmesio kalbai ir suprasti, ko dar trūksta. Todėl mokantis jų reiktų stengtis patirti dažnai

Dar keli įdomūs psichologiniai kalbos mokymosi momentai. Besimokant kalbą jau beveik pasiekus antrąjį bendravimo slenkstį ateina momentas, kai imi galvoti, kad kasdien tavo kalba tik blogėja. Kad nebešneki taip gerai kaip vakar, kad nebesupranti, kad nebegali išsireikšti. Tai labai sunkus momentas, nes tuo momentu lengva nuleisti rankas ir į viską spjauti. Bet tai tėra „optinė apgaulė“, kuri tiesa ilgai nesitęsia, bet gali turėti rimtų pasekmių tolesniam kalbos mokymuisi. Ji tęsiasi gal vieną, gal dvi ištisas dienas. Mano atveju tai buvo turbūt viena visa diena. Tai nuo pat ryto iki vakaro galvojau, velnias, nebemoku šnekėti, viską pamiršau. Geriausiai tokiu momentu, mano nuomone, yra naudoti „brute force“ (sylo esti uma nenado) metodiką. Tai yra ieškoti kuo daugiau situacijų, kuriose galėtum šnekėti, bendrauti ir naudoti kalbą. Nes tas moteriukas greitai vėl užsiveda ir iš tiesų tuo metu peršoki tam tikrą antrąjį slenktį. Po jo bendrauti pasidaro ryškiai lengviau ir atrodo, kad tėra mažai situacijų ir temų apie kurias negalėtum susišnekėti. Bet kaip ir rašiau anksčiau – tai taip pat yra apgaulinga savijauta.

Dar vienas svarbus psichologinis momentas yra pavargimo laipsnis. Atrodo lengva suprasti, kad kai esi pavargęs sunkiau bendrauti naujai išmokta kalba. Tačiau psichologiškai tai labai sudėtinga suprasti. Kodėl? Manau todėl, kad kai visą dieną tu šneki vien tik ta kalba, mintyse tai jau tavo pagrindinis bendravimo įrankis. Mastau, kad rytas ar vakaras, karšta ar šalta, aš galėsiu šnekėti taip kaip tada, kai esu žvalus ir išsimiegojęs. Ogi ne :) toli gražu. Kalba yra įgūdžiai, kurie kažkokius proto signalus, mintis verčia žodžiais. Tai kaip raumuo, kuris kilnoja kibirą pilną vandens. Pradedant mokytis kalbą, arba kai raumuo visai netreniruotas, kibirą pakelti labai sunku. Jį pakeli tik vos vos nuo žemės – susišneki tik bendrom frazėm. Kasdien kilnojant kibirą raumuo treniruojamas ir po šiek tiek laiko sugebi pilnai pakelti jį nuo žemės. Tačiau tai vis dar raumuo, kuris nors ir pakankamai stiprus, kad pakeltų kibirą keletą kartų per dieną pavargsta. Todėl vakare po visos dienos kibiro kilnojimo yra labai sunku dar kartelį nors truputį kilstelti tą kibirėlį. Kažkada ateis laikas, kai raumuo bus toks ištreniruotas, kai lengvai visą dieną kilnos kibirą ir nepavargs – tada visiškai laisva šnekėsi kita kalba.

Lygiai taip man nutiko ir vakar, ir tą naktį, kai su draugais bendravom psichologinėm temom. Manau, jie galvojo, kad dar ne visai blevyzgoju portugališkai, nes kai žmonės su manim ima klausinėti, kad kažką papasakočiau (pvz, o koks gi yra gyvenima Lietuvoj, kuo skiriasi nuo Brazilijos, ar labai skiriasi žmonės etc) antrą ar trečia valandą nakties, kaip vakar po spektaklio, kai grįžom namo su Alines draugėm ir sėdėjom ir bendravom, yra sudėtinga (aš jau net nekalbu apie psichologinį galvos kvaršinimą praeitą savaitę penktą valandą rytoj). Aišku, dabar jau „atsišaudau“ ir kažką papasakoju net, kai raumuo kilnojantis kibirą yra pavargęs po vakaryštčių švenčių ir penkių valandų miego. Bet visgi tai toli gražu ne tas pasakojimas, kurį galėčiau suriesti vienuolitą valandą ryto po gero išsimiegojimo.

Nepasiduokit psichologiniams minčių spąstams. Mokykitės kalbas. Tai geriausias būdas pažinti šalį ir jos kultūrą.